Rima Karalienė

Autorė/Author



Skaitytojai apie knygą 

Readers' reviews

Ačiū mano mieliems skaitytojams už šiltus ir įkvepiančius atsiliepimus!

Svečių knyga * Guest book

Danguolė Jonikienė

2017 07 11

...esu dėkinga už nuostabią knygą, už galimybę prisiminti priešstartinį jaudulį, apgailestauti dėl talentų, kurie buvo apsukti „spygliuota viela“.

Edvina Nešukaitytė

2017 07 07 
Viena geriausių skaitytų knygų ir žinoma, geriausia skaityta knygą apie irklavimą. 
Tai nuostabi istorija ne tik supažindinanti su akademinio irklavimo istorija, bet taip pat ir puikiai perteikianti sportininkų emocinę ir psichologinę būseną. Viskas atrodo taip artima ir sava, lyg skaityčiau savo pačios mintis ir išgyvenimus. Tai leido suprasti, kad ne aš viena pabudus varžybų rytą noriu viską mesti ir šimtą kartų savęs klausiu, kodėl aš iš viso irkluoju, ir kad net aukščiausio lygio sportininkai (neskaitant istorinio laikmečio) bando atsakyti į tuos pačius klausimus. 
Ačiū Rima Karaliene už pasidalinta istoriją ir nuostabų laiką skaitant knygą.
P.S. Rekomenduoju visiems visiems, o ypač irkluotojams.

Vaida Balčiūnienė 

2017 06 27

Puikus Rimos Karalienės debiutas! Beveik 400 psl. gyvos istorijos, pateiktos įtraukiančio romano pavidalu. Knygos herojai - lietuviai irkluotojai, privalėję taikytis prie sovietinės sistemos, savo rezultatais pranokdavę stipriausius TSRS klubus, o širdyse niekad taip ir nesusitaikę su faktu, jog negali didžiuotis užrašu LIETUVA ant savo krūtinių... Labai intriguoja tai, kad dalis knygos herojų tebėra tarp mūsų ir tik dabar gali atvirai papasakoti savo šeimos istorijas, tapusias priežastimi, dėl kurios net patys stipriausi sportininkai nebuvo išleidžiami į tarptautines varžybas. Dar tik pradėjau skaityti, bet labai rekomenduoju ieškantiems tikrų neišgalvotų istorijų, o ypač tiems, kas nors kartą gyvenime savo rankose laikė irklus!

 

Lilija Valatkiene

2017 06 26

Šaunuolė Rima Karaliene :) Buvome knygos pristatyme Vilniuje, VU gamtos fakultete. Nerealiai geras. Dar kartą sveikiname Rimą su knyga :)

Sigita Nemeikaitė

2017 06 24

Žinomos irkluotojų dinastijos atstovė Rima Karaliene šiandien Trakuose pristatė savo knygą "Irklais pro spygliuotą tvorą". Nedrįsčiau ją pagal žanrą apibrėžti. 

Galbūt tai dokumentinė apybraiža su romano elementais, gal ir grožinės literatūros kūrinys. Svarbiau kitkas - knyga skirta Rimos tėveliui, buvusiam žymiam irkluotojui, tapusiam knygos herojaus prototipu. Per herojaus gyvenimą atspindimas tremčių laikotarpis, pokario neramūs laikai, irklavimo istorija. Daugelis irkluotojų bendruomenės narių atpažįsta ir tų laikų realijas ir tikrus žmones. Lietuvos irklavimo istorija pasipildė originaliu, įdomiu, įtraukiančiu kūriniu. Knyga pristatyta vieninteliame Lietuvoje Irklavimo muziejuje, kurį Rima su vyru Aivaru prieš kelerius metus įkūrė.

 

Genovaitė Bučiūnienė

2017 06 20

Man ypač patiko jų trečias 500 "Už Lietuvą". Net šiurpas kūnu ėjo, kai skaičiau. Dabar gi galvoju, kiek dažnai ir kada aš pati esu pasakiusi... "už Lietuvą" ? Reikia gerokai pagalvoti .... O jūs ? Ačiū, Rimute, už knygą ir gražias emocijas !

Modestas Tamutis

2017 06 02

Super knyga "Irklais pro spygliuotą tvorą" apie "anuos" laikus su Super irkluotojais! Ačiū autorei - Rimai Karalienei!

Arturas Dovydėnas

2017 05 26

Skaitau Rimos Karalienės knygą ir neatsižaviu tuo sunkiu darbu, kuris atliktas puikiai. Tiek detalių, datų, vardų, tiek surinkta atsiminimų ir viskas pateikta sklandžia taisyklinga lietuvių kalba. Nesu objektyvus, nes žinau aprašytus žmones, tačiau nežinau daugelio faktų. Nei to, kad 1958 metais du lietuviai nuirklavo vidaus vandens keliais iš Lietuvos iki Juodosios jūros (aliuzija į arklių girdymą). Nežinau nei istorijos, kad iš Trakų aštuonvietė vandens keliu buvo pergabenta į Vilnių, prie Neries ir Vilnelės santakos, kur buvo irklavimo bazė. Matyt dar daug ką sužinosiu, nors Rima ir jaunesnė už mane desėtku metų, tačiau nejaučiu jokių spazmų būti pamokytas jaunesnių. Atvirkščiai, aš tuo tik džiaugiuosi. - Rima, kai sužinojau, kad parašei knygą, taip apsidžiaugiau, lyg pats būčiau nudirbęs tą darbą. - Ačiū, Artūrai labai, už pozityvą ir palaikymą, kurį girdžiu iš tavęs. - Na ką tu, nėra už ką, - ir pagalvojau, anekoks čia nuopelnas žavėtis. Iš tolimos sąmonės kertelės Rimos ramus tekstas pažadino seniai nugrimzdusius prisiminimus. Dabar jie man vėl akyse: miškiniai, stribai, skundikai. Prisiminiau savo seno gero draugo pasakojimą, išgirstą tik prieš tris savaites, nors draugaujam veik 30 metų, kaip jo tėvas ir šeima išsigelbėjo nuo Gulago. Tris kart stribai ėjo namo. - Kur tėvas? -Dar negrįžo iš darbo,- atsakė mama. Tuo kart viskas buvo kitaip, nei Rimos knygoje. Bendradarbiai išgelbėjo mano draugo šeimą. Jie sugalvojo komandiruoti tėvą į Klaipėdą. O Klaipėdoje, su Tarybinės institucijos nukreipimu, jau niekas nesikabinėjo. Prisiminiau ir savo tėvo istoriją, mano sūnaus @Jonas Dovydėnas senelio. Aš kaip sūnus, paveldžiu dokumentus. Skaitau tėvo popierius po jo mirties. Skraidymo knygutės. Propelerinio karinio lėktuvo pilotas, reaktyvinio naikintuvo pilotas, karo akademija, kariniai aerodromai Rusijoje, Vilniuje, Rygoje, ir... staiga AH-2 pilotas ir trašų barstymas Žemaitijoje. 1952-ais. Vartau toliau, randu autobiografiją stojimui į Komunistų partiją, rašytą tais pačiais metais. Pabaigoje sakinys: "yra giminės Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau šeima ryšių nepalaiko". Pats save įskundė. Net ir Stefutės nereikėjo. Vienu žodžiu, daug minčių ir aiškumo davė Rimos knyga. Gero visiems skaitymo. Rekomenduoju.